Vilniaus arkikatedros bazilikos bendruomenë subrandino norà vienerias sekmadienio ðv. Miðias ðvæsti lotynø kalba. Iniciatyvà suderinus su Vilniaus arkivyskupu metropolitu kardinolu Audriu Juozu Baèkiu ir gavus jo pritarimà, nuo rugsëjo 5 d. 18.30 val., áprastu antrøjø vakaro ðv. Miðiø metu, bus meldþiamasi lotyniðkai. Pamaldø metu giedos Vilniaus arkikatedros choras Schola Gregoriana Vilnensis, vargonuos Kristina Karpuk.
Vilniaus arkikatedroje sekmadienio vakarais jau ir anksèiau skambëjo lotynø kalba. Paskutinëse dienos Miðiose jau dvideðimt vienerius metus gieda garsiausias Lietuvos grigaliðkasis choras – Schola Gregoriana Vilnensis (www.gregoriana.lt ). Siekiant atskleisti ir integraliai iðgyventi lotyniðkosios Romos liturgijos visumà dabar ir Miðiø tekstai bus giedami lotyniðkai. Šventojo Raðto skaitiniai bei homilija skambës lietuviðkai, tokiu bûdu leidþiant visiems pamaldø dalyviams semtis Dievo Þodþio iðminties ir malonës. Tikintieji galës naudotis specialiai parengtomis dvikalbëmis knygelëmis su ðv. Miðiø eiga.
Iki Vatikano II Susirinkimo ávykdytos reformos Romos liturgijoje buvo naudojama vien lotynø kalba. Perëjimas prie tautiniø kalbø nereiðkë pastarosios atsisakymo, nes lotynø kalba ir toliau liko svarbi Romos Katalikø Baþnyèios gyvenime bei liturgijoje (plg. Sacrosanctum Concilium, 36). Susirinkimas taip pat kvietë puoselëti ir naudoti tradiciná grigaliðkajá giedojimà pamaldose (plg. Sacrosanctum Concilium, 116). Apeigø reforma iðgrynino liturgijà, priartino jà prie ðaknø drauge paskatindama á Eucharistijos ðventimà sàmoningiau ásitraukti visà bendruomenæ. Todël gyvoji Tradicija atnaujintose pamaldose suspindi nauja jëga ir ðventumu, o lotynø kalba leidþia ypatingai iðgyventi per du tûkstantmeèius sukauptà Visuotinës Baþnyèios paveldà.
Tikimës, kad vilnieèiai ir miesto sveèiai, ypatingai uþsienieèiai, ávertins ðià Vilniuje unikalià galimybæ melstis ir giedoti lotyniðkai.
Vilniaus arkikatedros bazilikos administratorius kun. Robertas Šalaðevièius |